|
Ergoterapija (gr. Ergon - darbas, terapija – gydymas) – pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Ir pati ergoterapijos definicija skelbia, jog tai "menas ir mokslas" paskatinti žmogų dalyvauti tikslingoje veikloje, kad būtų atkurta, sustiprinta ir pagerinta atliekama veikla, lengvesnis būtų įgūdžių ir veiklos mokymasis, kurios yra svarbios paciento adaptacijai bei produktyvumui siekiant sumažinti patologiją, pagerinti sveikatą.
Pagrindinis ergoterapijos tikslas - paciento mokymas atlikti veiklą, užduotis ir vaidmenis siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę.
Žmogaus veiklos realizavimas gali būti labai įvairus. Tradiciškai skiriamos šios veiklos sritys:
- kasdieninė veikla – tai veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas (maitinimasis, asmens higiena, apsirengimo įgūdžiai, apsitarnavimas tualete, maudymasis vonioje ir kt). Esant reikalui ergoterapeutas gali pritaikyti kompensacines priemones, kad pacientas savarankiškai galėtų atlikti tam tikrus veiksmus.
- produktyvioji veikla/darbas. Tai sritis, kurios pagalba yra užtikrinamas tam tikras servisas (paslauga) ar poreikių patenkinimas. Šios veiklos rezultatas intelektualus produktas, tam tikra pagalba, informacijos skleidimas, apsauga. Produktyviąją veiklą/darbą galima apibūdinti kaip tikslingą, nukreiptą į asmeninį tobulėjimą, visuomeninių poreikių patenkinimą ir pragyvenimą. Šios veiklos sričiai taip pat yra priskiriamos studijos, profesinė praktika.
- Laisvalaikis – tai dar viena žmogaus veiklos sritis, kuria siekiama pasilinksminimo, atsipalaidavimo, patirti spontaninį malonumą ar išreikšti save. Šios veiklos rūšies pasirinkimą daugiausiai lemia vidinė asmens motyvacija (dalyvavimas įvairiose veiklose, hobis, sportavimas ir kt.).
Ergoterapeutas, būdamas reabilitacijos komandos narys, dirbdamas su pacientu, pirmiausia siekia bendrų reabilitacijos tikslų bei vadovaujasi bendraisiais reabilitacijos principais. Konsultuodamasis su kitais reabilitacijos specialistais jis įvertina paciento savarankiškumą visose veiklos srityse, išsiaiškina kokios pagalbos jam labiausiai reikia. Tuomet sudaro individualų veiklos planą, parenka ir pasiūlo pacientui tinkamiausią ir priimtinausią veiklos rūšį (ar keletą veiklos rūšių).
Ergoterapeutas betarpiškai bendraudamas su pacientu bei jo artimaisiais, kasdien po kelis kartus atlikdamas savo procedūras padeda jam pasijusti savarankiškesniam kasdienėje veikloje, susigrąžinti prieš ligą turėtus darbinius įgūdžius. Esant reikalui apmoko naujos profesijos įgūdžių. Taip pat ergoterapeutas aktyviai leidžia laisvalaikį su pacientu, užsiima jam patinkančia veikla. Ergoterapijos procedūros būna tiek individualios, tiek grupinės. Jos padeda ligoniui atitrūkti nuo slegiančių minčių apie ligą, negalią, įgyti pasitikėjimo savimi.
Ergoterapijos procedūros vyksta specialiuose ergoterapijos kabinetuose. Juose yra specialiai neįgaliesiems pritaikyti virtuvės baldai (besikeičiančio aukščio), kur pacientas išmoksta pasigaminti maistą ir pavalgyti. Kituose kabinetuose vyksta keramikos, staliaus darbai, lipdymas, karpymas, audimas, mezgimas, siuvimas. Taip pat yra rašymo darbų įranga: kompiuteris ar spausdinimo mašinėlė, rašymo, piešimo, braižymo priemonės.
Ergoterapeutas verčiasi ergoterapeuto praktika:
- sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti medicininės reabilitacijos paslaugas;
- profesinės reabilitacijos įstaigose;
- vaikų su negalia ugdymo įstaigose;
- specifinėse socialinės reabilitacijos įstaigose;
- globos įstaigose, pensionatuose, savarankiško gyvenimo namuose;
- protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose;
- institucijose, kuriose dirba žmonės su negalia;
- savivaldybių padaliniuose.
|
|