Ergoterapija | Renginiai | Literatūra | Nuorodos | Kontaktai         Naujienos       Kas tai?       Istorija       Veiklos sritys     Ergoterapijos istorija      Ergoterapija artimai susijusi su humaniškuoju gydymu. Tai buvo nepastebima iki XVIIIa. antrosios pusės, kuomet abiejose Atlanto pusėse žmonės vieni į kitus žiūrėjo kaip į sau lygius ir kovojo dėl šios lygybės. O tuo laikotarpiu ir prasidėjo praktinis ergoterapijos pritaikymas. Tai buvo ir Prancūzijos revoliucijos metu (1786m.), kai Philippe Pinel pasiūlė taikyti gydymą veikla (darbu) Bicetre psichiškai neįgalių žmonių prieglaudoje, esančioje netoli Paryžiaus.    Kitoje Atlanto pusėje, kur kolonistai siekė lygybės ir nepriklausomybės, pirmoji ligoninė kolonijose, t.y. Pensilvanijos ligoninė, buvo įkurta Filadelfijoje 1752m. Benjamin Franklin buvo įsitraukęs į šios ligoninės projekto rengimą ir tikriausiai buvo jo pasiūlymas pajėgesnius ligonius aprūpinti lengvu vilnų ir linų karšimo bei verpimo darbu.    XVIII-XIXa.a. ergoterapiją pirmiausiai taikė protinėmis ligomis sergančių ligonių gydyme. Ergoterapijos taikymas esant fizinei negaliai pirmą kartą paminėtas 1780m. išleistoje knygoje, kurioje gydytojas Clement-Joseph Tissot detaliai aprašė amatų ir pramoginių veiksmų panaudojimo instrukcijas, esant raumenų ir sąnarių bėjėgiškumui, atsirandančiam ligos ar sužalojimo pasekoje.    Iki XXa. nebuvo vieningo ergoterapijos pavadinimo. Veiklos panaudojimas gydymui buvo vadinamas įvairiai: moralinis gydymas (moral treatment), gydymas darbu (work treatment), darbo terapija (work therapy), gydymas užsiėmimu (occupational treatment), profesinis persikvalifikavimas (occupational reeducation) bei ergoterapija (ergotherapy). Taip tęsėsi iki 1914m.gruodžio mėn., kuomet G.E.Barton socialinių darbuotojų ir Masačiutsetso valstijos (JAV) protiškai atsilikusių žmonių priežiūros tarybos susirinkime Bostone pasiūlė „occupational therapy“ terminą. Kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip – ergoterapija.    1954m. įvyko pirmasis Pasaulinės Ergoterapeutų Federacijos kongresas Edinburge (Škotijoje). Jame dalyvavo 400 atstovų iš 10 pasaulio šalių.    LIETUVA    Ergoterapijos studijos Lietuvoje pradėtos 1992m. Utenos aukštesniojoje medicinos mokykloje. Po 3,5 studijų metų (140 kreditų) buvo suteikiama ergoterapeuto padėjėjo kvalifikacija.    1995m. ergoterapeuto padėjėjai pradėti ruošti ir Panevėžio aukštesniojoje medicinos mokykloje (140 kreditų).    1998m. Kauno medicinos universitete įsteigtos ergoterapijos specializuotos profesinės studijos, kurias baigus buvo suteikiama ergoterapeuto kvalifikacija (60 kreditų).    1999m. buvo patvirtintas ergoterapeuto padėjėjo profesinis mokymo standartas.    1999m. ergoterapeuto padėjėjai pradėti ruošti Kauno aukštesniojoje medicinos mokykloje (140 kreditų).    1999m. buvo įsteigta Lietuvos ergoterapeutų draugija kaip Lietuvos reabilitologų asociacijos dalis.    2001m. Kauno medicinos universitete pradėtos ergoterapijos bakalauro studijos (160 kreditų).    2001m. Vilniaus Kolegijoje pradėtos aukštosios neuniversitetinės ergoterapijos studijos (120 kreditų).    2000m. Utenos ir 2001m. Kauno aukštesniosios medicinos mokyklos buvo perorganizuotos į Kolegijas ir jose pradėtos aukštosios neuniversitetinės ergoterapijos studijos.    2002m. Vilniaus universitete pradėtos ergoterapijos bakalauro studijos (160 kreditų).    2004m. gruodžio 14d. išleista Lietuvos medicinos norma – „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.